Istorija

Atgal

Kukli bažnyčia Antakalnyje stovėjo jau XIV a. – anot padavimo, pagonių kulto vietoje. 1638 m. prie jos įsteigtas Laterano kanauninkų vienuolynas (rusų uždarytas 1864 m.). Dabartinis bažnyčios ir vienuolyno pastatas iškilo po Vilnių nusiaubusios maskvėnų invazijos XVII a. viduryje. Prabėgo tik keliolika metų ir Lietuvos sostinė ėmė atsigauti. 1668-aisiais LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas pradėjo Antakalnyje statyti naują šventovę, sakoma, kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu. Pamaldųjį karvedį primena presbiterijoje kabantys paveikslai: paties fundatoriaus portretas, tariamos Pacų giminaitės šv. Marijos Magdalenos de Paci atvaizdas, taip pat Paco, krikščionių karių, dangiškojo globėjo šv. Mykolo Arkangelo paveikslas. Drobėje tapytas Nukryžiuotasis priklausė Pacui; šį paveikslą etmonas veždavosi į karo žygius.

PUOŠYBA

Bažnyčia išpuošta puikių italų skulptorių G. P. Perti ir G. M. Galli stiuko lipdiniais. Šventovės erdvę sudaro pagrindinė nava, šonuose esančios šešios koplyčios ir transeptas. Pirmos dvi nedidelės koplyčios yra po bažnyčios bokštais. Dešiniojoje yra šv. Pranciškaus su Nukryžiuotuoju skulptūra, kairėje – krikštykla su XVII a. marmuriniu krikštijimo indu. Toliau dešinėje – Šv. Karžygių koplyčia su scena, vaizduojančia šv. Kazimierą, stebuklingai įkvepiantį lietuvių karius pergalei prieš maskvėnus. Priešais ją – Šv. Karalienių koplyčia, skirta pagerbti kilmingoms moterims, pavyzdingoms motinoms ir žmonoms, nepamiršusioms ir pareigų vargstančiam artimui. Tolesnė dešinioji Šv. Uršulės koplyčia primena mergeles, kurias išžudė barbarai kariai iš neapykantos jų tikėjimui. Tai – paminklas Vilniaus moterų kančioms, patirtoms per neseną sostinės okupaciją. Priešais – Šv. Augustino, kurio regula vadovavosi Laterano kanauninkai, koplyčia.

GARSŪS PAVEIKSLAI

Transepto dešinėje įrengtas Penkių Jėzaus žaizdų brolijos altorius. Brolija, įsteigta dar prie senosios bažnyčios – 1642 m., jungė daugiausia Antakalnio ir kitapus Neries esančias žvejų bendruomenes. Garbingą paveikslą supa angelai su Kristaus kančios simboliais. Kairėje transepto pusėje altoriuje yra garsus Švč. M. Marijos Maloningosios paveikslas – jame Švč. Mergelė laužo Dievo rūstybės žaibus. Paveikslą Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius laikė privačioje koplyčioje. Jam ėmus garsėti malonėmis, kūrinys 1653 m. iškilmingai perduotas šv. Petro ir Pavilo bažnyčiai, o ceremoniją primena lipdytinė scena paskliautėje. Skliauto plafonuose išlipdytos scenos pasakoja Dievo Motinos istoriją. Prie šio altoriaus melsta apsaugos nuo maro ir kitų nelaimių. Nuo 1692 m. altorių prižiūrėjo Švč. M. Maloningosios brolija. Romoje apie 1700 m. pagaminta Jėzaus Nazariečio skulptūra daugiau nei pusantro šimtmečio saugota taip pat Antakalnyje buvusioje trinitorių vienuolyno bažnyčioje. Skulptūra pagarsėjo malonėmis, jos tapybinės ar skulptūrinės kopijos buvo gaminamos kitoms Lietuvos bažnyčioms. 1864 m., uždarius trinitorių bažnyčią, ji buvo perkelta į šv. Petro ir Pavilo šventovę. XIX a. II pusėje presbiterijos ir transepto susijungime skulptūrai įrengtas altorius. XX a. pradžioje, laikantis simetrijos, dešinėje pusėje įrengtas šv. Pranciškaus Asyžiečio altorius.