Vilniaus vyskupų kalėdinis laiškas tikintiesiems, 2018 m.

Atgal

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

pirmiausia norime Jums padėkoti, kad mūsų vyskupijos parapijose ir bendruomenėse Jūs rūpestingai ruošėtės Šventojo Tėvo atvykimui. Jūs dosniai prisidėjote darbais, auka ir maldomis liudydami savo tikėjimą. Tegul jis, sustiprintas Šventojo Tėvo apsilankymo, toliau veda Jus pirmyn.

Vien tikėjimas į Jėzų Kristų, mūsų Išganytoją, gali būti tikros ir tvirtos vilties pamatas Lietuvai. Tai žinodami piligrimai iš visos Lietuvos šiais metais keliavo pasiaukoti Trakų Dievo Motinai, Lietuvos Globėjai, ir prašė jos išlaikyti mūsų Tėvynę tikėjimo kelyje.

Šiandien regime Motiną Mariją Betliejaus prakartėlėje, raginančią kiekvieną su pasitikėjimu artintis prie Dievo Sūnaus. Turime šio to pasimokyti iš Šventosios Šeimos. Pažvelkime į prakartėlę – ji tikras svetingumo stebuklas. Joje šeima, pati neturinti, kur galvos priglausti, svetingai priima atėjusius piemenis, karalius ir net Dievo angelus. Namuose, kurių sienos pastatytos iš meilės, kiekvienam pakanka erdvės.

Brangios šeimos, šiandien Jūs esate mažoji Betliejaus prakartėlė – namai, kuriuose Dievas nori užgimti. Kokia didelė atsakomybė yra atiduota į Jūsų rankas – būti vartais, pro kuriuos į pasaulį įžengia Dievas. Prieš du tūkstančius metų, stebindamas angelus, Visatos Kūrėjas pasirinko ateiti į pasaulį per Šventosios Šeimos vartus. Ir šiandien Jis nori keisti mūsų pasaulį, įžengdamas į jį per šeimą.

Šeimos yra mūsų visuomenės kraujagyslės. Jei jos užsikemša, visuomenė turi rimtų sveikatos problemų. O ką reiškia „užsikemša“? Reiškia, kad jose nebeperduodama iš kartos į kartą tai, kas teikia gyvybę visam organizmui. Jomis turi tekėti tautos atmintis, jomis turi tekėti iš kartos į kartą perduodamas tikėjimas ir dora, jomis turi tekėti gebėjimas mylėti, atleisti ir priimti kitą, o svarbiausia – svetingumas ateičiai.

Daugelis šiais metais klausė, ką daryti, kad į naują šimtmetį įžengusi Lietuva atgimtų ir sustiprėtų. Brangūs broliai ir seserys, kad Lietuvos kraujagyslėmis imtų tekėti gydanti Dievo malonė, reikia maldos šeimoje, maldos namie. Kai šeima drauge meldžiasi, ji virsta mažąja prakartėle – Dievo namais. Pasitikime Jumis, mielos šeimos, ir nuolat meldžiame, kad Dievo ranka Jus laimintų ir globotų.

Šį šventą Kalėdų laiką savo maldose ypač prisimename tuos, kurie sėda prie Kalėdų stalo vieni ar guli ligos patale, tuos, kurie sutinka šventes globos namuose, visus, budinčius darbe ir esančius kelionėje, tuos, kurie yra įkalinimo įstaigose. Jūsų artimųjų nėra šalia, bet pats Dievas ateina, kad būtų Jums artimas.

Mums visiems gimė Išganytojas, kurio vardas Emanuelis – Dievas su mumis.

Sveiki sulaukę šventų Kalėdų!

+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

+ Darius Trijonis
Vilniaus vyskupas augziliaras

+ Arūnas Poniškaitis
Vilniaus vyskupas augziliaras